Using EBYVCP Primary Sources in the Classroom
YIVO Vilniaus kolekcijos pristatymas mokyklose

LANGUAGE/KALBA:    English    |    Lietuvių

EducationŠvietimas

All across Eastern Europe, including Lithuania, traditional Jewish education was focused on boys. It was considered not only the business of parents but of the entire community that all Jewish boys learned at least the basics so that they could fulfill their religious duties. From dawn to dusk, boys (even orphans) were sent to learn the Hebrew alphabet, and how to read the prayer book and weekly Torah (bible) readings. A kheyder (elementary school) was often little more than a room in the teacher’s own house. For most Jewish boys, going to kheyder was all the education they got. At about age thirteen, most left school and went to work.

A few more gifted students went on to study more advanced religious texts in yeshivas (rabbinical academies). If they were lucky, they lived in a town with a good yeshiva and could stay at home. But those who lived in smaller towns were sent off to study in distant places. Sometimes they had to sleep in the local besmedresh (study house) and eat at the homes of local families, who regarded it as a religious obligation and even a sign of status to feed young scholars.

Most girls did not receive a religious education, or, at most, they attended kheyder for only a short while. But, since it was considered advantageous for young brides to know foreign languages and gain other practical skills that would help their future husbands in business, some parents hired private teachers for their daughters. Therefore, many girls knew how to read and write Russian and do arithmetic far better than their brothers! In the second half of the nineteenth century, though, more and more Jewish boys began to attend Russian high schools. There were also Russian schools for girls.

After World War I, the educational landscape underwent a huge change in Lithuania. Now, education for girls was not just an option, but a legal requirement, so all Jewish girls went to school. Many Jewish children attended Lithuanian-language public schools but some opted for Jewish schools. There were secular schools, not religious schools, that taught in Yiddish and others that taught in Hebrew. There were more modern Jewish religious schools, too, for both boys and girls. The small traditional Jewish elementary schools continued to exist, as well as the yeshivas. In fact, Lithuanian yeshivas continued to be considered the most advanced and prestigious in the world and young men came from all over the world to study in them.

In Vilnius, too, which was then in Polish Republic, there was a similar range of school options for Jewish children, with Polish-language schools attracting many Jewish students.

Visoje Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje tradicinis žydų švietimas buvo skirtas berniukams. Berniukų išsilavinimas buvo ne tik tėvų, bet ir visos bendruomenės reikalas. Buvo svarbu berniukams įgyti nors pradinį išsilavinimą, kad galėtų vykdyti savo religines pareigas. Nuo aušros iki sutemų berniukai (net našlaičiai) turėdavo mokytis hebrajų kalbos abėcėlę, mokytis, kaip skaityti maldaknyges ir savaitinius Toros (Biblijos) skaitinius. Chederis (pradinė mokykla) dažnai būdavo tik kambarys mokytojo namuose. Daugumai žydų berniukų mokslai chederyje buvo vienintelis išsilavinimas. Sukakę trylikos metų, berniukai palikdavo mokyklą ir pradėdavo dirbti.

Gabiausi mokiniai galėjo tęsti mokslus ir studijuoti sudėtingesnius religinius tekstus ješivose (rabinų akademijose). Jeigu mieste buvo gera ješiva, tai mokiniams nereikėdavo išvykti, jie galėjo likti gyventi namuose. Tačiau berniukai iš mažesnių gyvenviečių būdavo siunčiami mokytis į tolimus miestus. Kartais jie turėdavo miegoti vietiniuose besmedrešuose (studijų namuose), o valgydavo žydųšeimų namuose. Tokia pagalba jauniesiems mokiniams buvo laikoma ne tik religine pareiga, bet ir visuomeninės padėties įrodymu.

Daugelis mergaičių neturėjo religinio išsilavinimo, daugių daugiausia jos lankydavo chederį tik trumpą laiką. Tačiau kai kurie tėvai dukterims samdė privačius mokytojus, kad nuotakos mokėtų užsienio kalbų ir įgytų kitų praktinių įgūdžių, kurie būtų naudingi vyro versle. Daugelis mergaičių mokėjo skaityti ir rašyti rusiškai, o aritmetikos pratimus atlikdavo geriau už savo brolius! Antrojoje XIX a. pusėje vis daugiau žydų berniukų ėmė lankyti vidurines mokyklas rusų kalba. Taip pat buvo ir mergaitėms skirtų rusiškų mokyklų.

Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos švietimo sistema labai pasikeitė. Mergaičių išsilavinimas tapo ne pasirenkama galimybe, o teisiniu reikalavimu, todėl mokykląlankėvisos žydaitės. Daugelis žydų vaikų ėjo į valstybines lietuvių mokyklas, tačiau kai kurie rinkosi žydų mokyklas. Tai buvo pasaulietinės, o ne religinės mokyklos, vienose buvo mokomajidiš, o kitose – hebrajų kalba. Atsirado daugiau modernių religinių mokyklų tiek berniukams, tiek mergaitėms. Ir toliau gyvavo mažos tradicinės pradinės žydų mokyklos, taip pat ješivos. Tiesą sakant, Lietuvos ješivos ir toliau buvo laikomos pažangiausiomis ir prestižiškiausiomis pasaulyje, studijuoti čia atvykdavo jaunuoliaiiš viso pasaulio.

Vilniuje, kuris tuo metu priklausė Lenkijai, galimybės žydų vaikams pasirinkti mokyklą buvo panašios, o mokyklos lenkų dėstoma kalba sulaukdavo daug žydų mokinių.

Švietimas