Using EBYVCP Primary Sources in the Classroom
YIVO Vilniaus kolekcijos pristatymas mokyklose

LANGUAGE/KALBA:    English    |    Lietuvių

FoodMaistas

What did Lithuanian Jewish families eat? Unless a family was well-to-do, during the week, Jewish families ate a diet similar to that of their Christian neighbors, one that heavily centered on potatoes, bread, barley, kasha, and in the winter, especially, on fermented cabbage and beets. In the summertime, it was easier than in winter to obtain dairy foods like milk, sour cream, and cheese. People ate potatoes every which way, from simpled boiled potatoes to dumplings, pancakes, and soups, such as krupnik, made with potatoes and grain, such as barley or kasha.

Even a herring could be a bit of a luxury, if you were poor.  But on Jewish holidays and once a week on Friday night, the start of the Sabbath, Jews prepared festive meals. This was a religious obligation that not everyone could always afford. Luckier families often invited poorer Jews to dine with them – this was considered the right and proper thing to do, in accordance with Jewish religious custom and also a moral and spiritual obligation. Wealthier Jews sometimes helped poor Jews to obtain food for the Sabbath meal.

The Sabbath meal usually included challah, egg bread made with white wheat flour, often shaped into a braided loaf, fish and/or meat, and soup. There was always wine or grape juice. Sometimes there were noodle or potato puddings. For Sabbath lunch, tsholent, a stew made with meat and beans, was traditional. After the start of the Sabbath on Friday night, Jews don’t kindle fire and so tsholents were put in a warm oven on Fridays and slow-cooked until the next day.  There were also other special Jewish dishes associated with specific holidays.

One thing that set the Jewish food customs apart from that of their non-Jewish neighbors was Kashrut, Jewish religious dietary law. These laws are based on verses in Leviticus and Deuteronomy. Jews are not supposed to eat fish that do not have both scales and fins, or animals that don’t have cloven hooves and chew their cud. So pork and shellfish, for example, are not kosher (permitted). Another important rule is that Jews are not supposed to eat dairy foods along with meat, based on biblical verses forbidding “boiling a kid (goat) in its mother’s milk.” Jews also are supposed to eat only meat that has been slaughtered in a particular, ritual way.

Ką valgė Lietuvoje gyvenančios žydų šeimos? Jeigu šeima nebuvo pasiturinti, savaitinis žydų šeimų maisto racionas buvo panašus į krikščionių mitybą, kurią daugiausia sudarė bulvės, duona, miežinės kruopos, grikiai, o žiemą – rauginti kopūstai ir burokai. Vasarą buvo lengviau nei žiemą turėtipieno produktų, pavyzdžiui, pieno, grietinės ar sūrio. Bulves žydai valgydavoparuoštas visais įmanomais pavidalais: pradedant virtomis ir baigiant koldūnais su bulvėmis, bulviniais blynais ir sriubomis, pavyzdžiui, kruopiene (lenk. krupnik),kuri buvo verdama iš bulvių ir miežinių kruopų ar grikių.

Varganoms šeimoms kartais net silkė būdavo prabanga. Tačiau per žydų šventes ir kartą per savaitę penktadienio vakarą, prasidedant šabui, žydai ruošdavo šventinius patiekalus. Tai buvo religinis įsipareigojimas, kurio ne visi galėjo paisyti. Pasiturinčios šeimos dažnai kviesdavosi skurdesnius žydus pietauti kartu – religinių papročių požiūriu tai buvo laikoma tinkamu poelgiu ir moraliniu bei dvasiniu įsipareigojimu. Turtingesni žydai kartais padėdavo vargingiausiems tautiečiams apsirūpinti maistu šabo vakarienei.

Ant šabo stalo būdavo baltos kvietinės duonos chalos (dažniausiai pintos kasos pavidalo), žuvies ir (arba) mėsos bei sriubos. Visada būdavo vyno ar vynuogių sulčių, kartais – makaronų ar bulvių plokštainio. Šabo pietums tradiciškai būdavo valgomas mėsos ir pupelių troškinys (čolentas). Kadangi prasidėjus šabui žydai negalėjo degti ugnies, vėlų penktadienį puodai su čolentu būdavo statomi į šiltą krosnį ir lėtai kaitinami iki kitos dienos pietų. Buvo ir kitų specialių žydų patiekalų, susijusių su konkrečiomis šventėmis.

Vienas dalykas, kuris skyrė žydų mitybos ypatumus nuo ne žydų, buvo kašrutas – religinis žydų mitybos įstatymas. Šių mitybos taisyklių paaiškinimą galime rasti Kunigų (Levitų) ir Pakartoto Įstatymo knygose. Žydai neturėtų valgyti žuvų, kurios neturi pelekų ir žvynų, gyvūnų, kurie nėra skeltakanopiai ir neatrajoja, todėl kiauliena ir vėžiagyviai nėra košeriniai (leidžiami valgyti). Kita svarbi taisyklė – žydai neturėtų valgyti pieno produktų kartu su mėsa. Tai užrašyta Toroje, kurioje draudžiama „virti vaiką (ėriuką) motinos piene“. Žydai taip pat turėtų vartoti specialiu, ritualiniu būdu skersto gyvulio mėsą.

Maistas