Using EBYVCP Primary Sources in the Classroom
YIVO Vilniaus kolekcijos pristatymas mokyklose

LANGUAGE/KALBA:    English    |    Lietuvių

LanguageKalba

The everyday language of Jews in Eastern Europe, including in Lithuania, was Yiddish. Yiddish, written in the Hebrew alphabet, is a synthesis of German with Hebrew and Aramaic, with also many Slavic words. Jews in Lithuania had their own distinctive Yiddish dialects, in which words were pronounced differently than, say, in the Yiddish spoken by Jews in Ukraine or Warsaw.

Most Lithuanian Jews also spoke other languages. Depending on where and when they lived, a Jewish man or woman might also speak Lithuanian, Polish, Russian, or German as part of his/her everyday life. In fact, barriers between languages are always a bit fluid. For instance, there are Yiddish words in Lithuanian and Lithuanian words in Yiddish. [NEED EXAMPLES]

Hebrew, and also Aramaic, are the languages of Jewish religious texts and scholarship, and traditionally, were not used in everyday life. It was only in the later nineteenth century that adherents of the Haskalah (sometimes called the Jewish Enlightenment) tried to revive Biblical Hebrew as part of their attempt to modernize Jewish life and elevate it. They were influenced by European nationalist movements that sought to reconnect peoples with their ancient pasts. Later, the Zionist movement also championed Hebrew as the language of the Jewish homeland it hoped to reestablish in the Land of Israel.

Yiddish was not held in high esteem even by those who spoke it every day. They looked down on it as a “kitchen” language suitable only for women and the marketplace. But others felt differently and argued that Yiddish was an integral component of Jewish life and culture. The second half of the nineteenth century saw the rise of a modern Yiddish literature and press.

In the 20th century, Vilna (the Jewish name for Vilnius) played a particularly important role in the continuing development of Yiddish. YIVO, which was headquartered there, conducted important linguistic studies of the language, and YIVO scholars worked to standardize Yiddish spelling and grammar, developing rules which are still in use today.

Who speaks Yiddish in the world today? The Holocaust wiped out most Yiddish-speakers. Most survivors moved to other countries, and their children did not grow up speaking Yiddish. In Israel, the official language is Hebrew. The largest Yiddish-speaking communities today are the different groups associated with Hasidism (a type of fundamentalist, very traditional Judaism), whose members continue to use Yiddish as their everyday language. Recently, also, there has been a revival of interest in Yiddish by younger, non-Hasidic Jews, who are learning the language in courses in universities or in intensive summer language programs.

Kasdieninė žydų kalba Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą, buvo jidiš. Jidiš kalba yra vokiečių ir hebrajų bei aramėjų kalbų mišinys, kuriame daug slaviškų žodžių, o rašoma hebrajų abėcėle. Lietuvos žydai turėjo išskirtinį jidiš dialektą, kuriuo žodžiai buvo tariami kitaip nei, tarkim, jidiš kalbančių žydų Ukrainoje ar Varšuvoje.

Daugelis Lietuvos žydų kalbėjo ir kitomis kalbomis. Nelygu, kur ir kada gyveno, žydų vyrai ir moterys kasdieniame gyvenime vartojo lietuvių, lenkų, rusų ar vokiečių kalbą. Tiesą sakant, kartais riba tarp kalbų buvo neryški. Pavyzdžiui, jidiš kalboje yra lietuviškų žodžių ir atvirkščiai.

Hebrajų ir aramėjų buvo laikomos religinių tekstų ir mokslo kalbomis, todėl tradiciškai nebuvo vartojamos kasdieniame gyvenime. XIX a. pabaigoje Haskalos sąjūdžio (kartais vadinamo žydų apšvieta) šalininkai, norėdami modernizuoti žydų gyvenimą, bandė atgaivinti biblinę hebrajų kalbą. Šiam reiškiniui įtakos turėjo Europos nacionalistų judėjimai, siekęatnaujinti žmonių ryšį su jų praeitimi. Vėliau sionistų judėjimas hebrajų pasirinko kaip žydų tėvynės, kurią tikėtasi įkurti Izraelio žemėje, kalbą.

Jidiš kalba nebuvo gerbiama net tų, kurie vartojo ją kiekvieną dieną. Į jidiš jie žiūrėjo kaip į „virtuvės“ kalbą, tinkamą tik moterims ir turgui. Tačiau jidiš kalbos propaguotojai teigė, kad ši kalba yra neatskiriama žydų gyvenimo ir kultūros dalis. Antrojoje XIX a. pusėje galime matyti šiuolaikinės literatūros ir spaudos jidiš kalba klestėjimą.

XX a. Vilna (žydiškas Vilniaus pavadinimas) atliko labai reikšmingą vaidmenį plėtojant jidiš kalbą. Vilniuje įsikūrusio YIVO instituto mokslininkai vykdė svarbius lingvistinius tyrimus, be to, bandė standartizuoti jidiš rašybą bei gramatiką, sukūrė taisykles, kurių laikomasi iki šių dienų.

Kas šiandien kalba jidiš? Holokausto metu buvo nužudyta dauguma jidiš kalbos vartotojų. Išlikę gyvi asmenys emigravo į kitas šalis, o jų vaikai nebekalba jidiš. Izraelyje oficiali kalba yra hebrajų. Šiuo metu didžiausios jidiš kalbančios bendruomenės yra įvairios su chasidizmu susijusios grupės (fundamentalistai, išpažįstantys labai tradicinį judaizmą), kurių nariai ir toliau vartoja jidiš kaip gimtąją kalbą. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas jidiš kalba tarp jaunesnių žydų ne chasidų, kurie mokosi kalbos universitetuose arba vasaros kursuose.

Kalba