Using EBYVCP Primary Sources in the Classroom
YIVO Vilniaus kolekcijos pristatymas mokyklose

LANGUAGE/KALBA:    English    |    Lietuvių

MusicMuzika

The world of Jewish music includes tunes and songs used in religious settings, folk songs, dance music for celebrations such as weddings, theater music and orchestral music.

There are specific tunes that are traditional for different prayers in the synagogue or at the Sabbath or holiday table. There are also special melodies for reading from the Torah (Bible), indicated by musical notation in the Torah scroll itself.  Traditionally, prayers are sung or chanted a cappella, with no instrumental accompaniment. Many synagogues have cantors with beautiful voices who assist the rabbi in leading services, but this was (and is) not always the case. In most synagogues in small towns in Lithuania, it was usually ordinary members of the congregation who led prayers.

Sitting together and singing folksongs were a good way to pass the time in the old days.  Women and girls, in particular, sang Yiddish songs and taught them to one another. In Lithuania, it was not uncommon for Jewish wives to throw feather-plucking parties, where neighbors, Jewish, as well as non-Jewish women, were invited over to share the work of plucking and sorting feathers for use in quilts and pillows. At these parties, there was plenty of singing. There are sometimes versions of the same folk song in a number of different languages. So it’s possible that there are Lithuanian and Yiddish versions of some folksongs.

At celebrations, such as weddings, there was often a band that played klezmer music. The typical klezmer band was a four- to five-piece group with a first violin, a small cimbalom (hammered dulcimer), a contra violin, a bass or cello, and at times a wooden flute (or a clarinet). All the music was instrumental and mainly accompanied traditional Jewish dances. But at weddings, the klezmers also served as the backup band to wedding jesters, who toasted (often with comical rhymes) the bride and groom and the new in-laws.

The music of the klezmer bands was a blend of many influences, including Near Eastern, Balkan, and Gypsy music. Klezmer musicians were sometimes also hired to play at the weddings and celebrations of non-Jews.

Jewish music that developed more recently includes Yiddish theater songs, from the late nineteenth century when Yiddish theater began to develop and performances by traveling theatrical troupes spread tunes from town to town. Some of the Yiddish theater music also became popular when it was published as sheet music or recorded.

The late nineteenth century also saw the emergence of Jewish concert music composed by Jewish musicians who attended Russian music conservatories. Conservatory-trained Jewish musicians also began to make their mark on the classical music world. Jascha Heifetz, considered one the greatest violinists of all time, was born in Vilnius.

In the everyday life of Jewish children and teenagers, the songs they learned in summer camp and youth movements included Hebrew songs (if they belonged to Zionist organizations) and socialist anthems (if they belonged to Jewish socialist organizations).

Žydų muzika – tai religinių apeigų dainos, liaudies dainos, šokių muzika šventėms (pvz., vestuvėms), teatro ir orkestrinė muzika.

Maldos sinagogoje arba prie šabo ar kitų švenčių stalo turi savas melodijas. Toros (Biblijos) skaitymai taip pat vyksta pagal specialias pačioje Toroje nurodytas melodijas. Tradiciškai maldos atliekamos a cappella, be instrumentų. Daugelyje sinagogų dirba kantoriai, kurie padeda rabinui vesti pamaldas, tačiau taip yra ne visada. Daugumoje Lietuvos miestelių sinagogose maldoms vadovaudavo paprasti kongregacijos nariai.

Seniau dainavimas kartu buvo vienas laisvalaikio leidimo būdų. Pavyzdžiui, moterys ir mergaitės dainuodavo jidiš dainas ir vienos kitas mokė jų. Lietuvoje žydų žmonos dažnai rinkdavosi į vištų pešimo „vakarėlius“, į juos būdavo kviečiamos žydų (ir ne tik) moterys padėti pešti ir rūšiuoti paukščių plunksnas, naudojamas antklodėms ir pagalvėms. Šiuose sambūriuose būdavo daug dainuojama. Kartais ta pati liaudies dainabuvo žinoma skirtingomis kalbomis. Todėl tikėtina, kad tų pačių liaudies dainų yra atliekamų lietuvių ir jidiš kalbomis.

Švenčių, pvz., vestuvių, metu dažnai buvo grojama klezmerių muzika. Tipinę klezmerių grupę sudarydavo keturi arba penki nariai: grojo pirmuoju smuiku, cimbolais, antruoju smuiku, kontrabosu ar violončele ir kartais medine fleita (ar klarnetu). Visa muzika būdavo instrumentinė, grupė dažniausiai akompanuodavo tradiciniams žydų šokiams. Klezmeriai pritardavo vestuvių vedėjams, kai šie skelbė nuotakai ir jaunikiui, uošviams skirtus tostus (dažnai šmaikščius eilėraščius).

Klezmerių muzika – tai daugelio muzikos tradicijų mišinys, čia justi Artimųjų Rytų, Balkanų ir romų muzikos įtaka. Klezmeriai kartais grodavo ir nežydų vestuvėse ar kitose šventėse.

XIX a. pabaigoje žydų muzikos dalimi tapo jidiš teatro dainos, kurios išpopuliarėjo teatro trupėms keliaujant iš miesto į miestą ir jas atliekant per savo pasirodymus. Jidiš teatro muzika išplito ir tuomet, kai pradėta leisti įrašus ir spausdinti natas.

Nuo XIX a. pabaigos galima kalbėti apie koncertinęžydų muziką, kurią kūrė žydai, išsilavinimą įgijęRusijos muzikos konservatorijose. Konservatorijas baigę žydų muzikantai paliko savo pėdsaką klasikinės muzikos pasaulyje. Beje, vienu didžiausių visų laikų smuikininkų laikomas Jaša Heifecas gimė Vilniuje.

Žydų vaikai ir paaugliai vasaros stovyklose, jaunimo organizacijose (jeigutai buvo sionistų organizacijos) mokėsi hebrajiškų dainų ir socialistinių himnų (žydų socialistinėse organizacijose).

Muzika