Using EBYVCP Primary Sources in the Classroom
YIVO Vilniaus kolekcijos pristatymas mokyklose

LANGUAGE/KALBA:    English    |    Lietuvių

Jewish Religion Žydų religija

Jews have often been referred to as the People of the Book, but in truth, there are many books. The first book, the Torah (“teaching”), is itself a compilation of "books." First come the Five Books of Moses (Genesis, Exodus, Leviticus, Numbers, Deuteronomy). They are the first part of the Tanakh, a Hebrew acronym for Torah, Nevi’im (Prophets), and K’tuvim (Writings). The Tanakh (what Christians call the Old Testament) is written in Hebrew and is the foundational text  of Judaism.

Alongside the Tanakh is the Mishnah, or Oral Law; and the Gemara, the commentaries on the Mishnah, which together comprise the Talmud. These texts were compiled over several centuries by rabbis beginning around 200 CE after the fall of the Second Temple in Jerusalem.

Parts of both the Tanakh and the Mishnah deal with Halakhah, the laws that define traditional Jewish life. Consisting of 613 mitzvot (commandments),  Halakhah covers all aspects of life, including the observance of the Sabbath (Shabbat or shabes), dietary laws, laws of ritual purity, rules for prayer, and the proper observance of holidays and festivals. For traditionally observant Jews, Halakhah provides a comprehensive path for serving God through the completion of the mitzvot, with particular emphasis on prayer, study of the sacred texts and commentaries, and contributions to family and community. The core belief in Jewish religious life—the belief in one God—is defined and shaped by this ongoing relationship between God and the Jewish people, both as described in the foundational texts, and as put into daily practice through the mitzvot.

The lives of religious Jews are shaped by time: hours of the day, days of the week, and months of the year. The Jewish calendar consists of 12 Hebrew months. Sabbath times fluctuate with the change in seasons, depending on the hour of sundown, and the dates for holidays and festival often accord with the rhythms of agricultural life in the Middle East in Biblical times. Major holidays in the Jewish year include Rosh Hashanah, the Jewish New Year; Yom Kippur, the Day of Atonement; Simkhat Torah, the completion of the annual cycle of Torah reading; and Pesach or Passover, a festival remembering the Exodus from Egypt. 

A typical day in Jewish religious communal life begins with morning prayers, as men from the community gather in synagogue, or shul, to pray together. This is followed by afternoon and evening services, completing the daily cycle of praying three times a day. The end of every week is marked by the Sabbath. After prayers on Friday evening, families have festive meals at home, and refrain from all work through the end of  Saturday evening. On Saturday morning, members of the community gather in shul for prayer services that include a public recitation of the weekly Torah reading.

New Jewish religious movements emerged beginning in the late 18th century. These ranged from Hasidism, a an ultra-Orthodox movement centering on rabbinic leaders and dynasties (more widespread in other parts of the Russian Empire than in Lithuania) to Reform Judaism, which sought to modernize some aspects of Jewish practice. This diversity continues around the world today and includes also Jews who do not define their Jewishness in terms of religious practices, but identify as Jewish in secular, nationalist, or cultural terms.

Žydai dažnai yra vadinami Šventojo Rašto žmonėmis. Tiksliau kalbant, tai nėra viena knyga. Tora (mokymas – hebr.) yra knygų rinkinys. Ją sudaro penkios Mozės knygos: Pradžios knyga, Išėjimo knyga, Kunigų (Levitų) knyga, Skaičių knyga, Pakartoto Įstatymo knyga. Jos yra pirmoji Tanacho (krikščionių vadinamas Senuoju Testamentu) dalis.Tanachas (akronimas iš žodžių Tora, Neviim (Pranašai) ir Ketuvim (Raštai) parašytas hebrajų kalba ir yra pagrindinis judaizmo tekstas.

Mišna (Sakytinis Įstatymas) ir Gemara (Mišnos aiškinimas) sudaro Talmudą. Šiuos tekstus per kelis šimtmečius, maždaug nuo 200 mūsų eros metų, po to kai buvo sugriauta Antroji Jeruzalės šventykla, sudarė rabinai.

Tiek Tanachas, tiek Mišna yra susiję su halacha - tradicinio žydų gyvenimo įstatymais. Halachą sudaro 613 religinių priesakų (micvų), kurie apima visus žydų gyvenimo aspektus, įskaitant šabo šventimą, mitybos įstatymus, ritualinio švarumo įstatymus, maldos taisykles ir tinkamas švenčių apeigas. Praktikuojantiems žydams halacha nurodo visapusišką kelią, kaip tarnauti Dievui, ypatingą dėmesį skiriant maldoms, šventųjų tekstų ir komentarų studijavimui, šeimos ir bendruomenės puoselėjimui. Žydų religijos šerdis – tikėjimas vienu Dievu –tai nuolatinis santykis tarp Dievo ir žydų tautos, kuris yra aprašytas religiniuose tekstuose ir stiprinamas kasdienėje praktikoje laikantis micvų.

Religingų žydų gyvenimą formuoja laikas: paros valandos, savaitės dienos ir metų mėnesiai. Žydų kalendorių sudaro 12 hebrajiškų mėnesių. Šabo laikas svyruoja pagal sezonų kaitą, priklausonuo saulėlydžio valandos, o švenčių datos dažnai sutampa su žemės ūkio darbų ciklu biblinių laikų Artimuosiuose Rytuose. Svarbiausios žydų metų šventės yra Roš ha-Šana(Naujieji metai),JomKipuras (Atpirkimo diena), Simchat Tora (metinio Toros skaitymo ciklo užbaigimas) ir Pesachas – šventė, primenanti apie žydų išėjimą iš Egipto po ilgai trukusios vergijos.

Tipinė diena religiniame žydų bendruomenės gyvenime prasideda nuo rytinių maldų, kai vyrai susirenka sinagogoje melstis. Vėliau vyksta popietinės ir vakarinės pamaldos. Taigi religingi žydai meldžiasi tris kartus per dieną. Kiekvienos savaitės ciklą užbaigia šabas. Penktadienio vakarą po pamaldų šeimos valgo šventinę vakarienę ir susilaiko nuo visų darbų iki šeštadienio vakaro. Šeštadienio rytą bendruomenės nariai susirenka sinagogoje, kurioje vyksta viešas savaitinis Toros skaitymas.

XVIII a. pabaigojeradosinauji žydų religiniai judėjimai. Nuo chasidizmo –kraštutinio ortodoksinio judėjimo, orientuoto į religinius lyderius ir dinastijas (plačiau paplitusio kitose Rusijos imperijos teritorijose nei Lietuvoje), iki reformuoto judaizmo, kuris siekė modernizuoti kai kurias žydų apeigas. Ši žydų religinių sąjūdžių įvairovė išliko iki šių dienų. Ji ryški ir tuomet, kai kalbama apie žydus, religinės praktikos požiūriu nelaikančius savęs žydais, ir tuos, kurie tapatina save su žydais pasaulietiniu, nacionalistiniu ar kultūriniu aspektu.

Žydų religija